kultuvė

kultuvė
kultuvė̃ sf. (3a) , NdŽ, kùltuvė (1), kultùvė (2) NdŽ 1. SD89, R, 529, K, M, Brž, Klov, Sv, Šlv medinė lentelė su kotu skalbiniams daužyti velėjant: Paimk kùltuvę ir išvelėk drapanas Kp. Taip ištarusi, ji tuojau pas upę nušoko ir jo pridergtas buksvas su kùltuve skalbė K.Donel. Gero medžio reikia, kad būt stipra kultuvė̃ Sdk. Kultuvė̃ mušti skaras (skalbinius) Dv. Mano senelis kad padirbdavo kùltuves – net malonu velėti Mšk. Beskalbant žlugtį, kùltuvė nuskilo Krkl. Mes skalbiame skalbinius su kultuve Vdk. Prieina – tik vienos kùltuvės velėja Dglš. Norint gerai išskalbti, reikia gerai su kùltuve išplakti Plt. Kultuvė padaryta iš vieno pagalio Jrb. Plonos drobelės, vario kultuvelės D29. Oi, liks dar mano trys plonos drobelės, klevinės kultuvėlės Vrn. Ji skalbė ma[n] marškinužius be vandens, be muilo, be kultuvužės LB55. Užtat dantys balti, dideli kaip kultuvės Žem. Pievose yra labai didelių varlių – kap kultuvės Vrb. Kap supini, tai kap kultuvė̃ kasà Pls. Eglė pamatė, kaip gerą kultuvę, pamatinę besiraitant (ps.) J.Jabl. Kultuvė nei verpėja, nei audėja B. ^ Maža maža trobelė, pilna kultuvẽlių (burna ir dantys) Kv. Pilna klėtatė baltų kultuvaičių (burna ir dantys) KlvK106. Maža maža kamaraitė, pilna pilna kultuváičių BsM. 2. K, Rod kočėlų rantytoji dalis, rumbė, rintė: Su kultuve skalbk ir kočiok drabužius J. Ant kultuvė̃s ištryniau marškinius Vkš. Kočiodama smarkiau su kùltuve padaužk Vkš. Kočėlas – ant kurio vynio[ja], kultuvė – su kuria kočio[ja] Gršl. 3. Lz žr. kultuvas 2: Dar XIX a. antroje pusėje visoje Lietuvoje linų galvutės buvo kuliamos medinėmis kultuvėmis; tai rąstgalys su kotu; kultuvės galvos ilgis maždaug 30–35 cm, plotis 10–12 cm, storis 5–8 cm, koto ilgis 10–12 cm . Kultuvė̃m nukulia linus Rmš. Pasidarė kultuvę rugiam kulti Upn. Linus kuliam su kultuvė̃m Brš. 4. spragilo kotas, siaustuvė: Pasidaręs tas velnias tokį spragilą: vieną sparą pasiėmęs kultuvei, o antrą – buožei prisirišęs BsMtI34. 5. spragilo buožė: Vos kelis kartus spragilu sumušiau, kai kultuvė̃ nutrūko Žvr. Kùltuvę rado, ką kuliam Aps. Ąžuolinė kultuvė̃ gerai kulia Slk. Kultuvė padaryta iš ąžuolo Užv. 6. prk. maža, menka moteris: Aš tau sakiau, kad nepasidaboju tos kultuvė̃s – ką aš su ja veiksiu! Slk. 7. scom. prk. apsileidęs, tinginys žmogus: Man tokių kultuvių nereikia – apsieisiu ir vienas Kp. Prapulsi tu su sa[vo] itąj (šita) kultuve Arm.
◊ laũmės kultuvė̃ toks plūdimas: Ta laumės kultuvė ten dar vaikščios! Vs.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • kultuvė — kultuvė̃ dkt. Kùltuvę darýdavo iš glúosnio, ievõs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • kultuvėlė — kultuvė̃lė sf. (2) 1. BŽ98 žr. kultuodegė: Daboj, kiek kultuvẽlių! Švnč. 2. anat. išsikišęs kaulas prie kulno, gurnelis: Man skauda ne blauzdkaulis, bet žemiau – kultuvelė Trk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • velėti — velėti, ėja (vẽli), ėjo K.Būg, Š, Rtr, DŽ, KŽ; Lex103, Q607, Sut, S.Dauk, I, M, L 1. tr., intr. SD249, LzŽ, DŽ2, Aps skalbti, plauti drabužius (ppr. daužant kultuve): Storas drapanas su kultuve velėdavo, ne kuom, šarmu mazgodavo Sdb. Velėt žiemą …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvelėti — 1. tr., intr. M, J, Š, KŽ išplauti, išskalbti drabužius (ppr. daužant juos kultuve): Pasiėmęs kultuvę išvelėk skalbinius upėje J.Jabl. Šarmas labai gerai, an duobės išvelėjai tada su kultuve Kp. Su kultuve latatai latatai, būdavo, mat išvelėji,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skalbti — skal̃bti, ia, ė 1. tr., intr. Q607, R, K, M, L, Rtr, Š švarinti drabužius vandeniu, žlugti, daužant kultuve: Par vieną šarmą, par kitą šarmą išvirinsi, paskiaus į prūdą su kultuve skal̃bti Vž. Kol išsimokiau iš natos (ritmingai) skal̃bti, buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kulstyti — kùlstyti, o, ė NdŽ, Pln iter. kulti. 1. linus valyti nuo spalių, braukti, plūkti: Moterys išėjo kùlstyti linų Žg. Su šita kulstykle jau nebegal kulstyt – baisiai atšerpetojus Krp. Jau pabaigėm linus kùlstyti Akm. 2. leisti antrą kartą per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • laumė — laũmė sf. (2) Ds, Rm, Šts, Rt, laumė̃ (4) K, Grš, Vrb, Skrd; R 1. mitologinė būtybė (tėvams sukeičianti vaikus, naktį slegianti miegantį, paslepianti siūlo galą ritėje, naktį velėjanti, audžianti, vaikus supanti ir pan.): Po gluosniu laumė sėdi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numušdinėti — 1. žr. numušinėti: Su kultuve linus numušdinėja Kb. Yra linam numušdinėt kultuvė Rdš. 2. tr. numažinti, susilpninti: Numušdinėja karštį tos spalgenos Kb. mušdinėti; apmušdinėti; atmušdinėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • numušti — numùšti, nùmuša, nùmušė tr. 1. nudaužti: Su lazda nùmušė nuo šakos obuolį Sb. Numušė bobutė ožiui ragelį NS1352. Tik saugokis, kad automobiliai nosies nenumuštų P.Cvir. Julius atitraukia duris, vikriai numušdamas menką spynelę rš. Ji turi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvelėti — tr. NdŽ, KŽ 1. Gmž(Krd) išskalbti: Da lig Kalėdom, būdavo, žlugtą nuvelėdavau Kp. Tai nunešam sodželkon, nuvelėjam [audeklą] su kultuve Kpr. Tai nuvelėja [audeklus], tai vėl taiso po pabalius Kpč. Mano dukrelė darbinykelė apžlugo žlugtelį ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”